Pamatyti premjeros atvyko pjesės autorius
2017 05 16
Penktadienį Valstybiniame Šiaulių dramos teatre pristatyta premjera – režisierius Artūro Areimos spektaklis „Kasykla“. Prieš premjerą kūrybinė grupė susitiko su pjesės autoriumi, garsiu lenkų dramaturgu Michal Walczak, specialiai atvykusiu į Šiaulius.
Susitikimas su M. Walczak vyko teatro Mažojoje salėje. Dramaturgas kalbėjo gimtąja kalba – į lietuvių kalbą vertė aktorius Dalius Jančiauskas.
M. Walczak yra parašęs per dvidešimt pjesių, jos statomos Europos ir JAV teatruose. Už originalią draminę kūrybą autorius yra pelnęs ne vieną reikšmingą apdovanojimą.
Pjesė „Kasykla“ pasakoja istoriją apie „liūdną miestą, kuriame niekada nevykdavo nieko įdomaus, ypač nuo tada, kai uždarė kasyklą“. Spektaklyje atsiskleidžia miesto gyventojų beviltiškas įstrigimas rutinoje.
Į Šiaulius M. Walczak atvyko norėdamas pamatyti, kaip pjesė bus interpretuota Šiaulių scenoje, ar ji aktuali ir čia. Dalyvauti repeticijoje atsisakė: norėjo patirti siurprizą.
Pjesė „Kasykla“ pagal užsakymą buvo parašyta Valbžycho miesto teatrui. Situacija buvo reali: uždarius kasyklą, žmonės atsidūrė vakuume. M. Walczak sukrėtė pokalbiai su vietiniais, kurie labai blogai kalbėjo apie savo miestą. Ir mieste, ir teatre labai jautėsi depresyvi atmosfera.
Rašydamas pjesę, M. Walczak daugiau galvojo apie tai, kaip patys žmonės mato save, savo miestą. Gal atvažiavusiam miestas atrodo kitaip?
Ar tai atitinka Šiaulių nūdieną? Pasak dramaturgo, yra nemažai miestų, kurie galvoja, kad yra nuobodūs, liūdni. Teatro užduotis – paveikti žmogaus mąstymą, sukrėsti vaizduotę.
Pjesė „Kasykla“, parašyta 2004 metais, yra vienas iš ankstyvųjų M. Walczak kūrinių. Renginį vedusį teatrologė, Valstybinio Šiaulių dramos teatro literatūrinės dalies vedėja Nomeda Šatkauskienė teiravosi, kuo dramaturgas gyvena šiandien.
M. Walczak penkerius metus turi teatrinę grupę, kas 2–3 mėnesius pristato po premjerą. Po mėnesio planuojama parodyti spektaklį apie Lenkijos transformaciją 1989 metais.
Save M. Walczak mato kaip dramaturgą ir režisierių – ir rašantį, ir statantį spektaklius vienu metu. Dabar daugiausiai laiko skiria administruoti teatro grupės pasirodymus.
Susitikime svečias nemažai dėmesio skyrė Lenkijos teatro problemoms. Jo teigimu, valdžia nepriima jaunųjų, progresyvių teatro vadovų, teatrams trūksta finansavimo. Teatrai praranda kūrybinę potenciją, pradeda merdėti.
Politikai pajuto grėsmę: dažnai lenkai labiau tiki teatru. Teatras kritikuoja politiką Ezopo kalba, bet iš tiesų kritikuoja realias problemas.
Susitikimo dalyviai teiravosi, kiek teatras Lenkijoje pataikauja žiūrovui.
Svečio teigimu, pramoginio, pataikaujančio žiūrovui teatro šalyje daugiau, bet yra ir eksperimentuojančių, ieškančių teatrų. Drąsų teatrą žiūrovas myli, bet būtent toks teatras ir tapo pavojingas politikams.
Tuo metu, kai rašė „Kasyklą“, Valbžycho teatrui buvo pradėjęs vadovauti naujas direktorius, vyko savotiškas miesto ir teatro prisijaukinimas. Šio miesto teatras, Lenkijoje pasiekęs aukštumų, dabar yra ant krizės ribos, apkarpytas jo biudžetas.
„Valdžia nesuvokia, kad teatras yra miesto vizitinė kortelė. Teatras gali turėti tokią pat ateitį, kaip kasykla“, – sakė M. Walczak.
M. Walczak teatrinė vizija – teatras turėtų kurti ateitį, o ne per veidrodį žiūrėti į praeitį.
Kalbėdamas apie Lietuvos teatrą, M. Walczak sakė, jog Lenkijoje labai vertinami Oskaras Koršunovas, Eimuntas Nekrošius. Svečią domino šiuolaikinių dramaturgų ir režisierių santykis, viešėdamas Lietuvoje, jis buvo susitikęs su Mariumi Ivaškevičiumi. M. Walczak nuomone, lenkų teatras galėtų pasimokyti bendradarbiavimo iš lietuvių.