Privalumas – svetimo jausmas
Trečiadienį susitikime Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Konferencijų salėje dalyvavo VŠDT ir vokiečių kūrybinės grupės atstovai. Lietuvoje svečiai iš Vokietijos dirba tris savaites. Į Šiaulius statyti „Mindaugo“ yra atvykę režisierius Nikolas Darnstädt, scenografė Sina Manthey, kostiumų dailininkė Laura Kirst. Spektaklio muzika – Lukas’o Darnstädt’o, vaizdas – Jannik’o Schneider’io. Spektaklyje vaidina Eglė Stanišauskaitė, Inga Jarkova, Monika Šaltytė, Aidas Matutis, Juozas Bindokas, Anupras Jucius. Išskirtinė premjera bus skirta valstybės 100-mečiui. Žiūrovus į premjerą planuojama pakviesti naujojo teatro sezono atidarymo metu jau suremontuotoje Didžiojoje teatro salėje.
Susitikime režisierius Nikolas Darnstädt pasidalijo įžvalgomis apie pjesę. Kai vokietis pirmą kartą susidūrė su Just. Marcinkevičiaus „Mindaugu“, pajautė, kad ši medžiaga jam visiškai svetima. Pasak režisieriaus, nacionaliniai, patriotiniai jausmai, atsižvelgiant į Vokietijos istoriją, kontekstą po Antrojo pasaulinio karo, yra svetimi, ypač – jauniems žmonėms. Bet svetimybę režisierius visuomet priima kaip teigiamą dalyką ir mano, kad žodis „svetimas“ yra pats gražiausias pasaulyje. Jam labai svarbi trintis, atsirandanti tarp jo ir medžiagos. Pasak N. Darnstädt, įprastai jauni režisieriai ieško pjesių, kurios kalbėtų apie jaunų žmonių problemas: „Mindaugas“ neturi nieko bendra su jo pasauliu, gyvenimu. Režisieriaus nuomone, menas gimsta tuomet, kai susitinkama, susipažįstama su svetima kultūra, tekstu, su kuriuo negali tapatintis. Per trintį, pažinimo troškimą atsiranda kažkas magiško. Jam gražu, kad Sina, scenografė, dirba su technikais, kurie nemoka vokiečių kalbos, bet jie stato jos viziją apie Lietuvą. Jannik, dirbantis su vaizdu, irgi kažkaip susikalba. Ir pats spektaklis yra apie susikalbėjimą, bendradarbiavimą, dialogą. „Nesinori izoliuotis nuo kultūrų, pasaulio. Kuo daugiau bendrų taškų atrasime su įvairiais žmonėmis, kurie yra mums svetimi, tuo tapsime turtingesni dvasiškai. Kultūrų dialogas labai svarbus“, – sakė susitikime vertėjavęs VŠDT meno vadovas Paulius Ignatavičius.
Pasigedo Lietuvos
Perskaičius pjesę „Mindaugas“, režisierių apėmė jausmas: kažko trūksta. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tai, ko trūksta, buvo Lietuva. Vokiečio akimis, pjesėje kalbama apie karalių, bet karalius nekalba su tauta: kalbėdamas apie Lietuvą, Mindaugas kalba apie save. N. Darnstädt nusprendė statyti spektaklį apie tai, ko jo nuomone, trūksta pjesėje – apie tautą, apie Lietuvą. Iš pradžių svečias apie Lietuvą diskutavo su P. Ignatavičiumi, teatro vadovu Aurimu Žvyniu, kūrybine komanda. Aktoriai gavo užduotį padaryti interviu su įvairiais šiauliečiais: režisieriui rūpėjo sužinoti, kas Lietuva yra mums, ką ji reiškia. „Jis yra visiškai kitos kultūros žmogus, nei esame įpratę matyti režisierius iš Lietuvos, – sakė P. Ignatavičius. – Jam buvo labai įdomu, neįprasta, kad visi pakalbintieji sakė, kad labai myli Lietuvą. Jis pastebėjo, kad nepažįsta nė vieno žmogaus, kuris mylėtų Vokietiją.“ Iš interviu režisierius suprato ir žmonių baimes, kur ir kaip judėti toliau. Vieni svarstė, ar pasiduosime kapitalizmui, Europos Sąjungos „vergovei“, kiti laukia naujo iškylančio karaliaus, didvyrio, mesijo, kuris išgelbėtų visus žmones ir vestų tolyn. Režisierius siūlo – darykite patys.
Į spektaklį įjungs šiauliečių mintis
N. Darnstädt nuomone, realizmui teatre vietos nėra, tai puikiai atlieka kinas. Tradicinių vaidmenų spektaklyje nebus – nebus ir vieno herojaus Mindaugo. Spektaklyje Just. Marcinkevičiaus tekstas bus papildytas aktorių darytais interviu. Aktorė M. Šaltytė, gavusi režisieriaus užduotį pasikalbėti apie Lietuvą, Mindaugą, ateitį, pasirinko dvi skirtingas asmenybes: sėkmingą verslininkę IT srityje, keliautoją, mačiusią daugybę pasaulio, ir nakvynės namų gyventoją. Pakalbinusi moteris, įžvelgė, kas visgi sieja du absoliučiai skirtingus pasaulius: susikirtimo taškas buvo medžiai ir miškas.
I. Jarkova pakalbino mokytoją ir savo tėvą, rusą, turintį Lietuvos pilietybę. Juos sujungė kritika politikams.
A. Matutis pašnekovus įvardijo pavardėmis: jis kalbėjosi su krepšininku Mindaugu Žukausku ir kunigu Egidijumi Venckumi.
A. Jucius spektaklyje atliks keturis vaidmenis. Jis priminė vieną iš pagrindinių problemų, kurią kėlė ir pašnekovai, ir pati kūrybinė grupė diskusijose: vienybę. Ar lietuviai galėtų sukilti? Dažniausiai atsakyta neigiamai.
„Spektaklio mintis – kokia yra lyderio atsvara? Bendrumas, atsakomybė. Kaltiname kitus, o ką padarome patys savo aplinkoje?“ – apibendrino kūrėjai.
2018m. balandžio 27d.
www.skrastas.lt