NAUJIENOS

He­ro­jai ir si­tua­ci­jos ne­sens­ta

Va­kar ar­tė­jan­ti prem­je­ra „Re­vi­zo­rius“ pri­sta­ty­ta spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je. Prieš at­sa­ky­da­mi į klau­si­mus, ak­to­riai su­vai­di­no iš­trau­ką iš spek­tak­lio.

Sce­no­je pro­vin­ci­jos „grie­ti­nė­lės“ su Go­rod­ni­čiu­mi (ak­to­rius Si­gi­tas Ja­ku­baus­kas) prie­ša­ky­je pai­ki­na­mas ir gi­ria­mas jau­na­sis ple­vė­sa Chles­ta­ko­vas (Ar­nas Aš­mo­nas) ne­si­var­žy­da­mas mė­ga­vo­si jam ski­ria­mu dė­me­siu ir svai­dė­si pa­gy­rū­niš­ko­mis kal­bo­mis.

„Re­vi­zo­riaus“ siu­že­tas nu­ke­lia į XIX am­žiaus pro­vin­ci­jos mies­te­lį, ku­rį pa­sie­kia ži­nia: at­vyks­ta re­vi­zo­rius! Apim­ti bai­mės, val­di­nin­kai re­vi­zo­riu­mi pa­lai­ko at­si­tik­ti­nai už­kly­du­sį Chles­ta­ko­vą. Kai jau at­ro­do, jog „re­vi­zo­riaus klau­si­mas“ sėk­min­gai „iš­spręs­tas“, mies­te­lė­nus pa­sie­kia dar vie­na, da­bar jau tik­rai – „itin ne­ma­lo­ni ži­nia“.

Iš Šiau­lių ki­lu­siam re­ži­sie­riui Ai­dui Gi­nio­čiui spek­tak­lis Vals­ty­bi­nia­me Šiau­lių dra­mos teat­re – grį­ži­mas na­mo. Prieš ke­le­rius me­tus re­ži­sie­rius Šiau­lių pub­li­kai pri­sta­tė itin di­de­lio po­pu­lia­ru­mo su­lau­ku­sį spek­tak­lį – sa­ty­ri­nį far­są „Var­dan tos...“.

Pa­sak A. Gi­nio­čio, spek­tak­lis bus iš dvie­jų plot­mių. Vie­na – kla­si­ki­nis N. Go­go­lis, ant­ra, kont­ra­punk­ti­nė te­ma, – „šiuo­lai­ki­nis grės­mės bū­re­lis“. Pa­sak re­ži­sie­riaus, jei vi­suo­me­nė pra­de­da pū­ti iš vi­daus, vi­sa­da at­si­ras ir išo­ri­nė, ir vie­ti­nė grės­mė, ku­ri ją su­nai­kins.

A. Gi­nio­čio „Re­vi­zo­riu­je“ gre­ta N. Go­go­lio per­so­na­žų at­si­ras pa­pil­do­ma li­ni­ja su da­bar­ties ak­tua­li­jo­mis. Teks­tuo­se žiū­ro­vai at­pa­žins po­li­ti­kų kal­bas, in­ter­ne­to ko­men­ta­to­rių pa­si­sa­ky­mus, ste­reo­ti­pi­nius po­sa­kius apie po­li­ti­ką ir val­džią. Re­ži­sie­rius sa­kė ne­no­rįs iš­duo­ti pa­slap­čių, bet bus ir ak­tua­li­jų, su­sie­tų su Šiau­liais.

„Įsi­bė­gė­jus XXI am­žiui, įsi­vaiz­duo­ja­me, kad jau daug­maž „per­kan­do­me“ ma­ni­pu­lia­to­rių žai­di­mus ir įma­no­mas ko­rup­ci­nes sche­mas. Bet ar tik­rai? O gal tik iš­mo­ko­me jų ne­pas­te­bė­ti? Ar ap­skri­tai įma­no­ma pa­ža­bo­ti nuo­dė­min­gą žmo­giš­ką­ją pri­gim­tį? Ar šian­dien at­si­ras­tų tik­rai ži­nan­čių, ku­ris yra ko­rum­puo­tas, o ku­ris – tik jo au­ka. O kas, jei di­džiau­sių ma­ni­pu­lia­to­rių ir „pil­kų­jų kar­di­no­lų“ mes ap­skri­tai net ne­ži­no­me? Ne­si­bai­gian­čių ma­ni­pu­lia­ci­jų, ky­šių, „ran­ka ran­ką plau­na“ sis­te­mų ap­raiz­gy­ta­me pa­sau­ly­je, at­ro­do, ne­beį­ma­no­ma iš­narp­lio­ti ko­rup­ci­jos maz­go į tie­sų siū­lą. O tai jau vi­sai ne­juo­kin­ga min­tis. Tai­gi, po­nai, iš ko juo­kia­mės?“ – re­to­riš­kai žiū­ro­vų klau­sia spektaklio sumanytojai ir kūrėjai.

Pa­sak re­ži­sie­riaus, ge­ra ko­me­di­ja yra la­bai sun­kus žan­ras, nes jo­je vi­sa­da už­ko­duo­ta dau­gy­bė min­čių, sa­ty­ros, pa­ro­di­jos, ak­tua­lių te­mų. Tai – ne vien pa­si­links­mi­ni­mas.

Ar­nas Aš­mo­nas ku­ria Chles­ta­ko­vo, val­di­nin­ko iš Pe­ter­bur­go, vaid­me­nį (ki­to­je su­dė­ty­je vai­di­na Se­ve­ri­nas Nor­gai­la).

„Kai pra­dė­jau stu­di­juo­ti, ma­no dės­ty­to­jas Arū­nas Sa­ka­laus­kas, mus, pir­mo kur­so stu­den­tus pa­kvie­tė į spek­tak­lį – tai bu­vo „Re­vi­zo­rius“. Pats A. Sa­ka­laus­kas vai­di­no šį vaid­me­nį. Ža­vė­jau­si jo vai­dy­ba ir per­so­na­žu. Pa­gal­vo­jau, kaip bū­tų sma­gu, kad ir man ka­da nors tek­tų to­kį su­vai­din­ti! Nu­si­šyp­so­jo lai­mė tai pa­da­ry­ti“, – džiau­gia­si ak­to­rius.

Pa­sak A. Aš­mo­no, vaid­muo rei­ka­lau­ja daug jė­gų, kū­ry­bos, nes per­so­na­žas la­bai ryš­kus, cha­rak­te­ri­nis, šar­ži­nis: „Ma­no he­ro­jus vi­soks: ir bi­jan­tis, ir ieš­kan­tis, ir links­mi­nan­tis – įvai­ria­pu­sis. Jis yra kaip te­kan­tis upe­lis: ko­kia si­tua­ci­ja su­si­da­ro, taip jis ir ban­do iš­si­su­ki­nė­ti.“

Ak­to­riaus ma­ny­mu, to­kių per­so­na­žų yra ir šiuo­lai­ki­nia­me gy­ve­ni­me: kla­si­kų su­kur­tos si­tua­ci­jos ir he­ro­jai nie­kur ne­din­go.

Si­gi­tui Ja­ku­baus­kui kur­ti Go­rod­ni­čiaus vaid­me­nį ne­leng­va: „Kla­si­ki­nis vei­ka­las, ži­no­me nuo vai­kys­tės, ir vi­si tu­ri­me sa­vo Go­rod­ni­čiaus – sa­ty­ros ver­to per­so­na­žo – įvaiz­dį. La­bai sun­ku pri­si­jau­kin­ti to­kį per­so­na­žą, bet kar­tu jis ir – la­bai pla­tus. Jam yra daug tra­ge­di­jos, jis iš­gy­ve­na, o links­mi­na­si ki­ti – ku­rie žiū­ri. Jam la­biau­siai bai­su, kad jį iš­juoks.“

Ša­lia S. Ja­ku­baus­ko pri­sė­da Go­rod­ni­čiaus žmo­na An­na – In­ga Nor­ku­tė (ki­to­se su­dė­ty­se Jū­ra­tė Bud­riū­nai­tė, Dan­guo­lė Pet­rai­ty­tė).

„Ar pir­mą kar­tą vai­din­si­te su­tuok­ti­nius?“ – kyš­te­lė­jęs gal­vą tarp jų, klau­sia A. Gi­nio­tis. „Ne!“ – ko­ne vie­nu bal­su at­sa­ko ak­to­riai.

Ant­ra­sis spek­tak­lio „Re­vi­zo­rius“ re­ži­sie­rius yra Vai­do­tas Žit­kus, sce­nog­ra­fė ir kos­tiu­mų dai­li­nin­kė – Lau­ra Lui­šai­ty­tė, kom­po­zi­to­rius – Ig­nas Ju­zo­kas.

Mar­ją, Go­rod­ni­čiaus duk­te­rį, vai­di­na Mo­ni­ka Geš­tau­tai­tė, Elž­bie­ta Mi­ko­la­jū­nai­tė, Li­na Ge­čai­tė, Liap­ki­ną-Tiap­ki­ną, tei­sė­ją – Juo­zas Ži­bū­da, Zem­lia­ni­ką, me­di­ci­nos įstai­gų va­do­vą – Juo­zas Bin­do­kas, Špe­ki­ną, po­čtmeis­te­rį – Ro­ma­nas Dud­ni­kas, Dob­čins­kį – Jo­sif Ba­liu­ke­vič, Bob­čins­kį – Da­lius Jan­čiaus­kas, Osi­pą, tar­ną – An­ta­nas Venc­kus, Gib­ne­rį, vyr. gy­dy­to­ją – Sau­lius Eduar­das Pau­liu­ko­nis, Gib­ner, jo žmo­ną – Li­na Bo­cy­tė, Poš­liop­ki­ną, šalt­kal­vio žmo­ną – Ni­jo­lė Mi­ron­či­kai­tė, Iva­no­vą, pus­ka­ri­nin­kio žmo­ną – Vi­li­ja Pa­lec­kai­tė, Der­ži­mor­dą, kvar­ta­lo vir­ši­nin­ką – Ro­lan­das Do­vy­dai­tis, Svis­tu­no­vą, po­li­ci­jos tar­nau­to­ją – Min­dau­gas Ju­re­vi­čius, Miš­ką, Go­rod­ni­čiaus tar­ną – In­ga Jar­ko­va, Gin­ta­rė Ra­moš­kai­tė, Tiš­ką, trak­tie­riaus tar­ną – Mo­ni­ka Šal­ty­tė.

Ap­do­va­nos ge­riau­sius

Teat­ro va­do­vas Au­ri­mas Žvi­nys džiau­gia­si, kad bi­lie­tai į prem­je­rą bu­vo la­bai greit iš­šluo­ti: „Tai pa­ro­do ir Ai­do Gi­nio­čio po­pu­lia­ru­mą. Šiau­lie­čiai su jo sti­liu­mi ir žan­ru su­si­pa­ži­nę, tai yra jau tre­čias jo spek­tak­lis, pir­mie­ji du bu­vo itin sėk­min­gi. Tai ženk­las, kad ei­na­me ge­ra link­me.“

Šis spek­tak­lis bus de­biu­tas nau­ja­jam tru­pės na­riui – Jo­sif Ba­liu­ke­vič.

Ko­vo 23 die­ną, po prem­je­ri­nio spek­tak­lio, ak­to­riai bus svei­ki­na­mi Tarp­tau­ti­nės teat­ro die­nos pro­ga. Sa­vi­val­dy­bės, rė­mė­jų ap­do­va­no­ji­mai bus įteik­ti ge­riau­siems teat­ro kū­rė­jams. Pas­vei­kin­ti bus ir ju­bi­lie­jus mi­nin­tys ak­to­riai: Sau­lius Eduar­das Pau­liu­ko­nis – su 70-uo­ju gim­ta­die­niu, Juo­zas Ži­bū­da – su 65-uo­ju.

Ko­vo 29 die­ną į Šiau­lius tu­rė­tų at­vyk­ti Lie­tu­vos teat­ro eli­tas, sve­čių iš už­sie­nio: teat­ro sce­no­je bus įteik­ta 17 Pro­fe­sio­na­laus teat­ro me­no kū­rė­jų dar­bų pre­mi­jų – 16 at­mi­ni­mo ženk­lų „Auk­si­niai sce­nos kry­žiai“ ir Bo­ri­so Dau­gu­vie­čio aus­ka­ras.

„Di­de­lė at­sa­ko­my­bė, iš­šū­kis, bet kartu di­de­lė pro­ga ir ga­li­my­bė pri­sta­ty­ti teat­rą, mies­tą, mū­sų ko­lek­ty­vą, ku­ris ret­kar­čiais lyg ir lie­ka už­marš­ty­je“, – sa­ko A. Žvi­nys.

Į „Auk­si­nius sce­nos kry­žius“ pre­ten­duo­ja trys Šiau­lių teat­re dir­ban­tys kū­rė­jai.

Dra­mos ak­to­riaus (ne­pag­rin­di­nis vaid­muo) ka­te­go­ri­jo­je no­mi­nuo­tas Se­ve­ri­nas Nor­gai­la (už vaid­me­nis spek­tak­ly­je „The Per­fect Match, ar­ba Su Nau­jais me­tais, Io­nes­co!"), sce­nog­ra­fi­jos – Go­da Pa­le­kai­tė (už sce­nog­ra­fi­ją spek­tak­liams „The Per­fect Match, ar­ba Su Nau­jais me­tais, Io­nes­co!“ ir „Du­rys“, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis dra­mos teat­ras), už na­cio­na­li­nę dra­ma­tur­gi­ją – Alek­sandr Špi­le­voj (už spek­tak­lio „Ba­ga­del­nia“ dra­ma­tur­gi­ją).

„Auk­si­nių sce­nos kry­žių“ ren­gi­nio re­ži­sie­rius – teat­ro me­no va­do­vas Pau­lius Ig­na­ta­vi­čius, jo su­bur­to­je ko­man­do­je dir­ba sce­nog­ra­fas Ma­rius Nek­ro­šius, sce­na­ri­jų ra­šo Min­dau­gas Nas­ta­ra­vi­čius, kom­po­zi­to­rius ir vi­deop­ro­jek­ci­jų au­to­rius – Do­mi­ny­kas Mor­kū­nas, švie­sų dai­li­nin­kas – Da­rius Ma­li­naus­kas.

„Pri­siė­mė­me at­sa­ko­my­bę ir iš­si­kė­lė­me iš­šū­kį, kad tai ne­bus tra­di­ci­niai sce­nos kry­žiai, kaip bu­vo įpras­ta. Pau­lius yra jau­nas, am­bi­cin­gas kū­rė­jas, tu­rin­tis aukš­tą po­lė­kį, į šią ce­re­mo­ni­ją bus įlie­ta daug jau­nat­viš­ko šių die­nų šėls­mo“, – sa­ko A. Žvi­nys.

2019 me­tais teat­ras ža­da dar dvi ypa­tin­gas prem­je­ras. Nau­ją­jį se­zo­ną pla­nuo­ja ati­da­ry­ti P. Ig­na­ta­vi­čiaus sta­to­mu spek­tak­liu „Va­sar­vi­džio nak­ties sap­nas“ (Vil­ja­mas Šeks­py­ras). Me­tų pa­bai­go­je lau­kia iš­šū­kis: Ri­man­to Kmi­tos ra­šo­mą pje­sę dar­bi­niu pa­va­di­ni­mu „Ste­buk­las“ su­ti­ko re­ži­suo­ti Os­ka­ras Kor­šu­no­vas.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.