NAUJIENOS

Ar tikrai Puaro žino viską?

Valstybinio Šiaulių dramos teatro repertuaras pasipildė detektyvinio žanro spektakliu „Puaro“. Spektaklį pagal A. Kristi (Agathos Christi) kūrybą šiauliečiams pristato jaunosios kartos režisierius Gildas Aleksa, kuris įsitikinęs, kad dabar geriausias laikas sugrįžti prie primirštos detektyvo klasikos. Agatos Kristi detektyvai, turintys, beje, ilgą ir sėkmingą teatrinių pastatymų istoriją, populiarumu nusileidžia tik Biblijai bei Viljamo Šekspyro kūrybai. Detektyvo žanras literatūroje šiandien išgyvena atgimimą, tačiau Lietuvos teatro scenose jis sutinkamas ne taip jau dažnai. Pasak eseisto Ernesto Parulskio,“detektyvinė literatūra yra vienas sąžiningiausių antropologinių literatūros žanrų. Norint susukti gerą kriminalinį siužetą, kuris privalo būti fiktyvus, autorius priverstas išgalvojimą kompensuoti realybe. Tai duoda netikėtos naudos. Skaitydamas ypač mažesnių šalių detektyvus faktiškai gauni tiksliausią tos šalies pjūvį- tiek turistinį, tiek antropologinį, tiek socialinį, tiek ekonominį“. Taigi, geras detektyvas visada atveria detalų tikrovės skerspjūvį, atskleidžia žmogaus prigimtį, jo silpnybes ir baimes.

Siekdami didesnio poveikio spektaklio kūrėjai detektyvo siužetą perkėlė į šiuolaikinį kontekstą: veiksmas vyksta šiomis dienomis, nedideliame Abotiškių miestelyje, netoli Joniškio, sulietuvinti ir veikėjų vardai. Spektaklis „Puaro“ – tai klasikinė žmogžudystės tyrimo istorija. Mažo miestelio ramybę sudrumsčia kraupi žmogžudystė. Savo namuose randamas nužudytas garbingas miestelio turtuolis. Kas galėjo įvykdyti šį nusikaltimą? Kokie žmogžudystės motyvai? Kam galėjo užkliūti visų mėgstamas miestelio džentelmenas? Pradėjus aiškintis žmogžudystės aplinkybes į paviršių pradeda kilti daugybė netikėtų dalykų ir detalių - slapti meilės ryšiai, šantažas, apkalbos, asmeninės paslaptys. Tokioje painiavoje nepasiklysti gali tik pats garsiausias literatūros pasaulio detektyvas – genialusis Erkiulis Puaro. Taigi, miestelyje netikėtai, bet kaip visada pačiu reikalingiausiu metu pasirodžius Puaro, pamažu ima ryškėti nusikaltimo vaizdas. Spektaklyje klaidi žmogžudystės narpliojimo istorija pasakojama miestelio gydytojo Džiugo Šepario akimis, o visus scenos įvykius akylai stebi daktaro motinos žvilgsnis. „Puaro“ švytuoja tarp tikrovės ir fikcijos, nuobodžiaujančių ir smurtaujančių žmonių vaizdavimo ir jų vaizduotės. Iš pažiūros niūri aplinka, kraupūs įvykiai spektaklyje priimami kaip fikcija, kurios pagalba galima kalbėti apie mūsų dabartinės visuomenės neveiklumą, uždarumą, nuobodulį.

Puaro – daugeliui iš kino filmų ir serialų gerai pažįstamas personažas pasaulį išvydo daugiau nei prieš šimtą metų. Jis yra vienas žymiausių detektyvų meistrės Agatos Kristi sukurtų veikėjų, kuris pasirodo net 33-ojese šios detektyvų meistrės novelėse, dvejose pjesėse ir daugiau nei 50-yje trumpų istorijų, publikuotų 1920-1975 metais. Puaro – psichologiškai tiksli, o kartu ir mistinė figūra. Beje, Puaro tikrovėje turėjo savo prototipą. Apie 1910-uosius A. Kristi autobusų stotelėje išvydo keistai patrauklų belgą, kurio veidą puošė išraiškingi ūsai. Vyras išsiskyrė daugeliu atžvilgių – judesiais, mimika, kalbėjimu ir aštriu protu. Šis įvaizdis įkvėpė rašytoją sukurti vieną patraukliausių detektyvų, kurio žavesiui sunku atsispirti. Vis dėl to, ilgainiui A. Kristi jos personažo sėkmė ėmė erzinti. Po daugelio sėkmės metų, rašytoja šį savo kūrinį pavadino atgrasiu, išpuikusiu, varginančiu, egocentrišku veidmainiu, kurio, jei ne jam rodoma begalinė skaitytojų meilė, būtų seniai atsikračiusi.  O Puaro iki šiol mes mylime už jo gebėjimą chaotiškame pasaulyje įvesti tvarką, demaskuoti ir nubausti kaltuosius. Mes garbiname jį už jo skleidžiamą optimizmą ir teikiamą viltį, kad gėris laimės, teisybė triumfuos. Net jei puikiai suprantame, kad tai tik iliuzija, literatūrinis žaidimas.

Paklaustas, kuo gi jauną režisierių sužavėjo detektyvo žanras, Gildas Aleksa atsakė: “Visų pirma, matau aiškią paralelę tarp detektyvo suklestėjimo Aukso amžiaus XX a. pirmoje pusėje ir šių dienų. Po pirmojo pasaulinio karo Angliją ir kitų Vakarų šalių piliečius buvo apėmęs panašus visiško chaoso ir nevilties jausmas, kokį iš dalies dabartiniu laiku jaučiame mes. Būtent tokiu nestabiliu laikmečiu A. Kristi ištobulino ir išpopuliarino detektyvo žanrą, kuriame per literatūrinę figūrą- Erkiulį Puaro- buvo siekiama „atstatyti“ teisingumą. Antra, detektyvinis pasakojimas leidžia naujai persvarstyti kaltės, tiesos ir teisingumo kategorijas, kurios gerokai komplikuojasi šiandienos post-tiesos amžiaus perspektyvoje. Jei klasikinis detektyvas pasitiki logika ir narplioja įvykius, kol pasiekiama galutinė tiesa, tai šiuolaikinėje traktuotėje viena teisinga versija gali ir neegzistuoti. Tačiau bet kurioje visuomenėje egzistuoja tiesos poreikis, kuris susijęs ne tik su nusikaltimo išaiškinimu. Juk detektyvinė istorija tampa puikia medžiaga kelti šiandien aktualius egzistencinius tiesos, atsakomybės klausimus“.

Savimi visada labai pasitikintis Puaro mėgsta kartoti frazę „Puaro žino viską“. Tačiau spektaklio kūrėjai palieka daugiau erdvės interpretacijai, bandant atsakyti į esminius klausimus, kas yra tiesa, kas yra kaltas ir ar įmanoma žinoti viską.

Režisierius Gildas Aleksa, dailininkas Martynas Arlauskas, kompozitorius Jokūbas Tulaba

Vaidina:Juozas Bindokas, Dalius Jančiauskas, Juozas Žibūda, Nomeda Bėčiūtė,Monika geštautaitė, Gintarė Ramošklaitė-Jokubauskė, Severinas Norgaila, Modestas Vaitkevičius, Anicetas Gendvilas, Mindaugas Jurevičius, Nijolė Mirončikaitė.

„etaplius“ kultūros priedas „Kvadratas“ | 2022-01-28