NAUJIENOS

„Man šiandien – Hamletas“ choreografė Eglė Kančauskaitė: „Jie drąsiai mokėsi, klausė ir girdėjo“

Apie Jolantą
Repetuojant spektaklį Šiauliuose, sausio 15 dieną, sužinojau, jog per savo gimtadienį iš šio pasaulio išėjo mano mylima mokytoja, dėstytoja, choreografijos magistro studijų vadovė Jolanta Vymerytė. Tai mokytoja, įdiegusi tobulumo siekimą, sunkaus bet tikslingo darbo principus, gebėjimą užmegzti nuoširdų ir atvirą santykį su visais aplinkiniais. Žmogiškumo faktorius jai buvo itin svarbus, būdama geriausia klasikinio šokio mokytoja Lietuvoje, ji lengvai rasdavo kalbą su visais, buvo atvira ir smalsi. Šie principai neišvengiamai lydi ir mane. Mokymasis iš šios Mokytojos buvo milžiniška dovana man. Tai yra mokėjimas mokyti.

Apie Kelmę, tėtį ir sceną
Esu iš Kelmės, mažo miestelio, esančio netoli Šiaulių. Gyvenau ten iki 19-os, vėliau mokiausi Norvegijoje, po to tęsiau mokslus Vilniuje, nepaisant to, su Kelme iki šiol mane sieja labai daug gijų. Ten gyvena mano Tėvai-Mama ir Tėtis. Į sceną, būdama trejų metų, išbėgau savo noru, norėdama padėti jam – tėčiui – iliuzionistui. Šio sudėtingo žanro specifika ypatinga: tai nepaprastas tikslumas, manipuliacija žiūrovo dėmesiu, sunkus ir niekada neleidžiantis sustoti darbas, įprotis visuomet betarpiškai pasitikėti scenos partneriu, būti formoje, būti pasiruošus. Šie dėsniai man tokie natūralūs, jog apie juos dažniausiai net nekalbu, tai šeimoje įgautos pamokos, kurios lydi mane iki šiol. Tai – mokėjimas mokytis.

Nuotrauka - iš asmeninio archyvo.