Rugsėjo 25 dieną, 16 val. Valstybiniame Šiaulių dramos teatre, II aukšto fojė atidaroma ilgametės teatro dailininkės Joanos Taujanskienės scenovaizdžių ir kostiumų eskizų paroda „Nuo pirmo iki paskutinio žingsnio“.
Dailininke Šiaulių dramos teatre Joana Taujanskienė dirbo nuo 1954-ųjų iki 1979-ųjų. Dvidešimt penkerius metus, nuo pirmo iki paskutinio savo karjeros žingsnio, ji ištikimai tarnavo Šiaulių dramos teatro mūzoms. Per tuos metus J. Taujanskienė sukūrė scenografiją ir kostiumus 101 spektakliui – vidutiniškai apipavidalindavo po 4-6 spektaklius kiekvienais metais. Šiandien stebina ne tik Joanos produktyvumas, platus kultūrinis akiratis, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų režisierių poreikių, įvairaus formato, turinio ir stiliaus spektaklių.
Parodoje „Nuo pirmo iki paskutinio žingsnio“ – atrinkta 30 darbų: scenovaizdžių ir kostiumų eskizų.
Šiandien stebina ne tik Joanos produktyvumas, platus kultūrinis akiratis, bet ir gebėjimas prisitaikyti prie skirtingų režisierių poreikių, įvairaus formato, turinio ir stiliaus spektaklių.
Teatro dailininko kūryba yra ypatingai susijusi su laikinumu, juk scenovaizdis gimsta ir miršta kartu su spektakliu. Parodoje eksponuojami originalūs tapyti scenovaizdžiai, kostiumų eskizai gal ir negali perteikti spektaklio gyvybės, tačiau jie yra neįkainuojamas dokumentinis to laikmečio teatro paliudijimas. Drauge su Šiaulių dramos teatro kūrėjais J. Taujanskienė nuėjo ilgą ieškojimų kelią, visą laiką tobulino, grynino savo stilių. Parodoje matyti, kaip nuo pirmųjų gana iliustratyvių, tapybinių dekoracijų judėta link sąlyginių, futuristinių vaizdinių ir mobilių scenografinių konstrukcijų, kuriančių dinamišką daugiasluoksnę scenos erdvę.
J. Taujanskienė tvirtai laikėsi nuostatos, kad eskizai yra pagrindinis scenografo kūrybinis aktas, jo „atminties bankas“. Deja, didelė dalis jos kurtų eskizų dingo teatro rekonstrukcijos metu, kai dailininkė jau sunkiai sirgo. Parodoje pateikiama tik mažytė dalis archyvuose saugomų scenovaizdžių ir kostiumų eskizų, tačiau ir jų užtenka, kad įsitiktumėme, kaip atsakingai tais laikais buvo ruošiamasi kiekvienam spektakliui, kiek kruopštumo, meninės išmonės ir teatrinės patirties reikalavo scenografo darbas.
Joana Taujanskienė (1924-1983) visą savo kūrybinę energiją atidavė teatrui. Šiaulių dramos teatre dailininke ji pradėjo dirbti iškart baigusi Vilniaus valstybinį dailės institutą. Dailininkė kūrė scenografiją ir kostiumus įvairiausių epochų, krypčių, žanrų dramos kūriniams. Didelį dėmesį scenografijoje skyrė koloritui, spalvinei gamai, proporcijų darnai ir funkcionalumui. Dailininkės tapyti spektaklių eskizai buvo ne kartą eksponuoti parodose. J. Taujanskienė visada siekė kūrybiško bendradarbiavimo su režisieriumi, bet kartu išlaikė savo, kaip kūrėjos, autonomiškumą. Ji buvo tolerantiška kitų teatro dailininkų nuomonei, globodavo ir noriai savo patirtimi dalinosi su jaunais teatro menininkais. Pasak V. Rimkaus, „ji buvo tarsi jungiamoji grandis tarp senosios aktorių plejados ir jaunosios kartos“, o kova už teatro prestižą buvo „tiesiog augte suaugusi su dailininkės asmenybe“.
Parodos organizatoriai: Valstybinis Šiaulių dramos teatras ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
VŠDT informacija