NAUJIENOS

Festivalyje TEATRODROMAS - siurrealistinis spektaklis „Diletantas“

Birželio 14 d. festivalyje „Teatrodromas“ viešės meną, mokslą ir technologijas jungiančio „Kosmos Theatre“ spektaklis „Diletantas“ (susapnavęs Angelą). Auksiniu scenos kryžiumi apdovanoto režisieriaus Žilvino Vingelio vizijoje prieš žiūrovo akis veriasi intriguojanti Jeano Cocteau – žymaus XX a. prancūzų tarpdisciplininio menininko portretas. Už šį vaidmenį aktorė Airida Gintautaitė kritikų buvo išrinkta viena geriausių sezono aktorių. Bet kai kuriuos menininko asmenybės bruožus spektaklyje atkurti padėjo dirbtinis intelektas.

„Mane žavi XX a. pradžios laikotarpis, kai meno pasaulyje vyko revoliuciniai pokyčiai. Tai buvo laikas, kai formavosi impresionizmas, kubizmas, dadaizmas, siurrealizmas, kai muzika, dailė ir literatūra keitėsi neįtikėtinu greičiu. Andre Bretonas, Erikas Satie, Guillaume Apollinaire, Amedeo Modigliani – visi jie buvo toje pačioje menininkų terpėje, o Jeanas Cocteau buvo šio pasaulio dalis, nors iki galo ir nepriklausė nė vienai meno krypčiai. Šiandien mes taip pat stebime grynų formų, ribų mene ištirpimą. Daugelis spektaklių teatre jungia šokį, medijas, lėlių teatrą, kitus elementus. Dėl šių paralelių tarp J.Cocteau laikmečio ir mūsų šiandieninio pasaulio, kilo noras diskutuoti apie tai, koks turi būti šios realybės kontekste menininkai, kokie esame mes“, - sako režisierius. Kiek anksčiau Vilniaus mažajame teatre pastatęs J.Cocteau pjesę „Orfėjas“, Ž.Vingelis sako nesutalpinęs visų jį dominusių temų į vieną spektaklį, ir taip gimė „Diletantas“, kurio pagrindine medžiaga ir epicentru tapo pats kontraversiškasis J.Cocteau. 

Jis buvo Igorio Stravinskio, Marcelio Prousto, Nobelio premijos laureato André Gido, Pablo Picasso draugas. Ir nepailstantis kūrėjas: kino režisierius, teatro dramaturgas, poetas, bokso vadybininkas, pianistas, keliautojas, skulptorius, dailininkas, siejamas su dadaizmo ir siurrealizmo judėjimais, tačiau niekur iki galo nepritapęs.  Interpretuodami jo kūrybinį kelią ir biografiją, spektaklio kūrėjai ieškojo netiesioginių sąsajų, paralelių, poetinių paradoksų, kurie įsteigtų simbolinę giminystę tarp už kūrinio ribų nieko bendro neturinčių temų, vaizdinių ir simbolių. Pagrindiniu spektaklio akcentu tapo XX a. pradžios teatro stilius, primenantis  modernistinio kabareto aplinką – nuo senamadiško skelbimo stulpo gatvėje iki mechanizuotos scenografijos transformacijų. Pagrindinė komunikacija su žiūrovu spektaklyje vyksta vaizdų, garsinių manipuliacijų, lėlių, objektų ir šešėlių teatro atmosferos kūrimo pagalba.  

Dramaturgiškai spektaklis nukreipia į vieną J. Cocteau dieną, o iš tiesų į visą gyvenimą. Tokia struktūra leidžia žiūrovams patirti iš pažiūros abstraktų spektaklį per itin konkrečius J. Cocteau gyvenimo įvykius: kelionę aplink pasaulį, priklausomybę nuo opiumo, kino režisūrą, darboholizmą, gedulą... „Pavyzdžiui, J.Cocteau buvo bokso vadybininkas ir E.Satie baleto „Paradas“ dramaturgas. Man pasirodė, kad sujungus boksą su baletu galima rasti netiesioginių paralelių tarp agresyvaus, konkurencingo ir toksiško vyriškumo bei atviro, intymaus, kūniško dviejų vyrų šokio. Mano užduotis buvo sukurti sceną, kurioje bokso pirštinės taptų baleto artistais. Kompozitorius Andrius Šiurys, kaip muzikinį intertekstą, pasitelkė E.Satie „Parado“ ištraukas, kurias pritaikė sinchronizuotame garso dizaine. Taip gimė intermedialių sprendimų erdvė, kurioje kiekviena medija tampa svarbi ne tik estetiškai, bet ir dramaturgiškai“, - pasakoja režisierius.

Nors žiūrint spektaklį nematysite dirbtinio intelekto, vien šešėlio scenoje jis naudotas net tris kartus. Remiantis J.Cocteau fotonuotraukomis dirbtinis intelektas padėjo atkurti trimatį J.Cocteau kūno ir veido modelį. Jis naudotas ir iš įrašų atkuriant J.Cocteau „balso kaukę“. Ir netgi pats turinys šioje scenoje pasiūlytas dirbtinio intelekto – vyksta aktorės ir J.Cocteau dvasios dialogas, kuriame skamba kūrybinės komandos pačiam J.Cocteau užduoti klausimai.

Sapnišką ir hipnotizuojantį menininko pasaulio vaizdinį spektaklyje kuria aktorė Airida Gintautaitė, žinoma iš Oskaro Koršunovo, Lietuvos nacionalinio dramos teatrų spektaklių, už šį vaidmenį nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“. Pasak teatro kritikų, fantasmagoriškai elegantiška Gintautaitės judesių ir mimikų raiška spektaklyje „Diletantas“ tiksliai perteikia Cocteau minties plastiškumą ir sustiprina spektaklyje kuriamos vizijos poveikį.

Aktorė Airida Gintautaitė beveik nekalba scenoje. Vietoj to, naudojamas J.Cocteau eilėraščių ir romanų ištraukas pateikiantį užkadrinį balsą, kuris nepriklauso scenoje matomam aktoriui ir tampa viena iš medijų – lygiavertė šviesoms, muzikai ar vaizdo projekcijoms. Tai nėra pagrindinis komunikacijos būdas, o greičiau papildantis ir praplečiantis spektaklio erdvę elementas.

„Žodžiu, tai siurrealistinis koliažas iš realių įvykių, realių žmonių, bet kartu su pasakiškais, sapniškais elementais. Tai yra biografija, bet ne linijinė, išorinė asmenybės gyvenimo istorija. Mes bandėme kurti ne kažkokį ore pakibusį sapną, bet labai konkretų sapną, su konkrečiais J.Cocteau gyvenimo įvykiais ir nuorodomis į juos, kad atvertume tam tikrus neeilinio gyvenimo hieroglifus“, - sako režisierius Ž.Vingelis.

Pasaulinė spektaklio premjera įvyko 2024 m. gegužės 29 d. tarptautiniame vizualinio ir lėlių teatro festivalyje FIMFA Lisabonoje (Portugalija), Lietuvoje spektaklis pristatytas tarptautiniame scenos menų festivalyje „ConTempo“ ir tarptautinio teatro festivalio „Sirenos“ lietuviško teatro vitrinoje. Pastarojo tarptautinė žiuri komisija negailėjo spektakliui komplimentų ir išskyrė jo sodrią magiją, kurios taip trūksta šiandieniniame teatre. 

,,Kosmos Theatre“ - nuo 2020 metų veikiantis vizualinių eksperimentų teatras, subūręs jaunus teatro, garso, video ir vaizdo menininkus, programuotojus, filosofus bei įvairių sričių mokslininkus ir vystantis eksperimentinio vizualinio teatro sklaidą Lietuvoje. „KOSMOS THEATRE” pavadinimas kilo iš sen. graik. žodžio κόσμος, reiškiančio aplink egzistuojančią neregimą harmoningą tvarką, esančią virš mūsų suvokimo ribų. ,,Kosmos Theatre“ vadovaujasi savo veiklos manifeste išskirtais veiklos prioritetais: tai nedaiktiškos tikrovės, sapnų, vizijų bei įvairių pseudo-realybių (virtuali, papildyta, internetinė ir kt.) tyrinėjimas; mokslo ir meno sąjunga turinyje ir formoje - teatras bendradarbiauja su įvairių sričių mokslininkais, konsultuojasi dėl pasirenkamų temų, ieško naujų meninės kalbos formatų bei pateikimo būdų. Pagrindinis teatro prioritetas - tarpdisciplininių, tarpsritinių, intermedialių, skirtingas teatro rūšis apimančių audiovizualinių meno projektų iniciavimas ir kūrimas. „KOSMOS THEATRE”, siekia tapti Europoje lyderiaujančiu meno-technologijų („Art-Tech“) spiečiumi, kuriame gimsta globaliai vertinami meno kūriniai. Teatras organizuoja gatvės teatro dirbtuves, rengia kasmetinį projektą - vizualinio teatro dirbtuves ,,Kosmos LAB“. 

Pandemijos laikotarpiu „Kosmos“ teatro kūrybinė grupė buvo apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi" už pirmą internetinį spektaklį Lietuvoje „#Protestas".

„Kosmos“ kūrėjai ir toliau ieško naujų teatrinės minties pateikimo būdų bei santykio, kuris mažintų atotrūkį tarp teatro ir šiuolaikinių technologijų bei šiuolaikinio žmogaus. „Kosmonautai“ tiki, kad jų kūryba sudomins net teatrą užmiršusius ar juo nusivylusius žiūrovus.

Audiovizualinis monospektaklis „Diletantas (susapnavęs Angelą)“.

Trukmė: 50 min  

Rekomenduojamas amžius: 12+ 

Režisierius ir dramaturgas Žilvinas Vingelis  

Vaidina Airida Gintautaitė  

Dailininkė Neringa Keršulytė  

Kompozitorius Andrius Šiurys  

Videomenininkas Tomas Stonys  

Inžinierius Deividas Dzikevičius  

Šviesų dailininkas Vilius Vilutis 

Lėlių choreografas Eugenijus Slavinskas  

Prodiuseris Darius Vizbaras  

KUR: Valstybiniame Šiaulių dramos teatro Mažojoje salėje

KADA: birželio 14 d. 19 val.