Recenzijos

Atgal

Geismų iškrova Šiauliuose

2015 01 20

 
It’s strange what desire will make foolish people do
(Keista, ką geismas privers kvailus žmones padaryti)
Wicked game. Chris Isaak
 
 
Mes migruojame. Iš miestų į miestus, vieną šalį pakeičia kita. Laiko juostos ir klimatas kinta. O mes, su savo vargais, problemomis ir nepakeliamais lagaminais vis ieškome laimės. Kažkas pasakytų, kad bėgame nuo savęs ir problemų. Kažkas palinkėtų sėkmės ir gero vėjo.
 
Šalyje garsus režisierius Algirdas Latėnas ir rūbų dizainerė Sandra Straukaitė trumpam emigravo į Šiaulius. Sukurti stebuklo apsnūdusioje Dramos teatro scenoje. Nesiaiškinsime, kaip jie atvyko – traukiniais, automobiliu, o gal atskrido, galbūt juos atvežė tas pats seniai aprašytas tramvajus „Geismai“ (juk tramvajaus geidžia sostinė, ar ne?).
 
Ramų sausio vakarą pasipuošę miestelėnai užpildė teatrą. Svaigūs kvepalų aromatai, kostiumuoti vyrai, pasipuošusios damos, žalias jaunimėlis – visi jie norėjo pamatyti premjerą. Bilietai buvo iššluoti! Kas šiuos žmones suviliojo? Spektaklio pavadinimas, svečias režisierius ar tiesiog noras įkvėpti kultūros, kurios, sako, jau maža Šiauliuose?
 
Geros trijų valandų kelionės senutėliu tramvajumi, važiuojam!
 
O, panele mokytoja, kokia jūs žavi!
 
Trapi ryškiaplaukė aktorė Monika Šaltytė tapo puikiu režisieriaus pasirinkimu panelės mokytojos Blanšos personažui įkūnyti. Scenoje ji sukosi lyg maža, greita pelytė. Kalbėjo greitai ir scenos seseriai Ingai Jarkovai-Stelai buvo net sunku įsiterpti. Turbūt viskas dėl ugninių Monikos plaukų. O gal įstabių suknelių. O gal viskas kartu.
 
Sostiniečiai alpsta dėl Juozo Statkevičiaus kostiumų scenoje. Aš pavydėjau Blanšai Sandros Straukaitės sukurtų suknelių, o skaudžiai raudonas chalatas ir kūno linijas pabrėžiantis kombinuotas korsetas..Aš taip pat tokių noriu. Blanša tiesiog žibėjo pilkumos pritvinkusioje scenoje – užuolaidos pilkos, stalas pilkas, patalynė pilka, lenkas Stelos vyras Stenlis Kovalskis (Rolandas Dovydaitis) – pilkais treningais.
 
Tačiau Blanšai tie blizgūs ir idealiai tinkantys rūbai tėra buvusio gyvenimo palikimas. Netikrais Reino akmenėliais nusagstyta karūna, perlų karoliai, šaliai ir vualiai – viskas tilpo į vieną didelį baltą lagaminą. O gal ne tiek ir daug žmogui reikia? Ypač, jei jis vienas. Blanša neištekėjusi – senmergė anglų kalbos mokytoja, kurios prancūžiškas stiliaus pojūtis neužsimiršta net persekiojant negandoms. Tik kodėl sesuo Stela tampa pilka pilkos visumos dalimi?
 
Gražūs rūbeliai slepia neišpildytus geismus, o ne tokią ir švarią mokytojos reputacija dar aplaistoma alkoholiu. Dailiai raudonais bateliais apautomis kojelėmis mokytoja bėga pas seserį atitrūkti nuo negandų. Tačiau juk sakoma – nuo vilko ant meškos. Susidūrimas su lenkiško kraujo turinčiu Stenliu, kuris su kompanija pliekia kortomis, muša kėglius, neretai ir gyvenimo palydovę Stelą, užgesusią prancūzišką žvaigždutę (tokia vardo reikšmė), besilaukiančią jo kūdikio – lemtingas. Tvirtas it mulas šis vyras narplioja Blanšos gyvenimą – jam svarbu, kur dingo šeimos turtai, kodėl ji atvyko ir kiek ilgai svečiuosis nelaukta viešnia. Jis pasikviečia draugus, margą įkaušusių vyrų kompaniją, žaisti kortomis. Vienas jo draugelių susižavi nuolat prieblandoje matoma Blanša (taip moteris slepia „vyresnį veidą“). Vyras gyvena su pasiligojusia motina. Jis geidžia moters, geidžia mylėti ir gyventi dalinantis vargais bei džiaugsmais.
 
Ko laukti iš geidžiančios ir užsispyrusios senmergės? Pritemdytų šviesų scenoje, virpančių balsų ir ilgesingos saksofono melodijos fone neįsiplieskia meilė, kuri gal ir galėtų išgelbėti raudonplaukę Blanšą ir jos gerbėją. Gyvenimas nėra toks paprastas. Į veiksmų ir išgyvenimų karuselę įtraukiami tylūs veikiantieji – gydytojai. Nelyg tramvajaus kontrolieriai sustabdo eismą ir tampa lemiančiaisiais. Ar bus leidžiama Blanšai tęsti kelionę? Neišduosiu, patys pamatykite, pasivažinėkite ir neužgniaužkite savyje geismo. Geismo gyventi ir gyvenimui.
 
Pabaigai
 
Pradėjau rašydama apie keliones ir migraciją, juk spektaklis taip pat apie tai: lenkas ir prancūzaitės seserys gyvena Amerikoje, o tramvajus buvo susisiekimo priemonė, atvežusi trapiąją Blanšą į pražūtingą stotelę. O trumpam į Šiaulius emigravęs režisierius Algirdas Latėnas su sava komanda sukuria trijų valandų lietuvišką „Geismų tramvajaus“ kelionę.
 
Jei spektaklio metu būtų užgrojusi epigrafe minima daina apie vyro ir moters žaidimus bei geismus, būtume tarę, kad „ak, kaip banalu“. Kaip gera jos klausytis po spektaklio, kai suknelių šlamesys nutilęs, ašaros nušluostytos, alkoholis išlaistytas, cigarečių dūmai išsisklaidę ir uždanga nuleista. Iki kito jos praskleidimo.
 
 
 
Kristina ŠAPYTĖ

2015 m. sausio 20 d.
 




Faktai apie mus

1931 ĮKURTAS VALSTYBĖS TEATRO ŠIAULIŲ SKYRIUS
ANTRASIS PROFESIONALUS TEATRAS LIETUVOJE
93 TEATRO SEZONAS