MEMOFUTURA

2027 m. birželio 18 diena. Mano personažas dabar septyniolikos. Karšta, kepam 33 laipsnių karštyje. Laikom paskutinį istorijos egzą, o vakare nuvažiuojam prie ežero. Paprasčiausiai – pagert. Jau buvom kitokie. Tokie neva brandūs. Prisiminėm, ką veikėm mokykloj, lyg būtumėm klasės susitikime po dvidešimties metų. Kažkas nusirovęs šoko, kažkas svajojo, treti tiesiog gėrė. Tuo tarpu mieste vyko kai kas įstabaus...

2027 birželio 19 diena. Diena po kibernetinės atakos.Sėdžiu namie. Stebiu, kaip kaimynai neša ir grūda į mašiną daiktus, kurių jiems niekada neprireiks.

Taip buvo? Galėtų būti? O gal dar bus? „Memofutura“ nesiūlo atsakymų. Tai spektaklis-spekuliacija, spėjimas, bandymas įsivaizduoti, kokie mes būsim 2040-aisiais. Tai tarsi jauno žmogaus sapnas: fragmentiškas, nenuspėjamas, truputį crazy. Bet ar ne taip veikia ir mūsų atmintis? Kas yra prisiminimai? Realybės likučiai klaidžiojantys tarp praeities ir ateities.

Keturi jauni aktoriai tikras istorijas iš savo gyvenimo pasakoja taip, tarsi jas prisimintų po daugelio metų. Galvodami apie ateitį, dažniausiai fantazuojame apie aukštąsias technologijas, skraidančius automobilius ar dirbtinį intelektą. Tačiau šis spektaklis ieško paprastų žmogiškų dalykų: jis kalba apie gebėjimą suprasti kitą, kitokį ir save, kalba apie empatiją, apie artumo ilgesį ir amžiną karą tarp skirtingų kartų. Ką šiandien paprasto ir gražaus dar turime, bet, panašu, nepastebimai prarandame, o kas laikui bėgant išlieka kaip universali ir kartu kiekvieno mūsų unikali patirtis?

Šis spektaklis veikia pagal savo logikos dėsnius – emocijos, nuojautos, įvairūs daiktai ir įvaizdžiai čia svarbesni nei nuoseklus naratyvinis pasakojimas. Kiekvienam žiūrovui paliekama laisvė matyti spektaklį taip, kaip jam priimtina ir aktualu.

Jonas Tertelis, spektaklio dramaturgas ir režisierius: „Memofutura“ publiką turėtų „veikti“ tarsi kolektyvinis išgyvenimas. Norėjosi, kad jis būtų atviras ir nuoširdus, truputį nostalgiškas, bet jokiu būdu ne „grūzinantis“ bandymas dabartyje sujungti tai, kas buvo ir kas bus”.

Premjera – 2019 m. lapkričio 3 d. 

Spektaklio recenzija: Ieva Tumanovičiūtė "Dabarties ilgesys", 2020-02-28,www.7md.lt